Vienas iš tikslų, kurio siekiame kalanetikos metu – šalia kūno stiprinimo, taisyklingos laikysenos formavimo – didinti lankstumą. Tad pravartu aptarti, kas gi tas kūno lankstumas ir kodėl mums svarbu jį lavinti?
Jei psichologinį lankstumą galima apibūdinti kaip gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių ir neplanuotų situacijų, tai ir kūno lankstumas apibūdinamas panašiai – kaip gebėjimas lengvai prisitaikyti prie padėties ar laikysenos pokyčių. Remiantis moksliškesniu apibrėžimu, lankstumas – tai gebėjimas judinti sąnarius per būtiną fizinei veiklai ar sporto šakai judesio amplitudę.
Lankstumas – kokybiškam judesiui ir traumų prevencijai
Kodėl svarbu būti lanksčioms ir kuo lankstumas gali būti mums naudingas?
Geras lankstumas užtikrina didesnį raumenų elastingumą ir suteikia platesnį sąnarių judesių diapazoną. Todėl būdamos lanksčios daug geriau jaučiamės savo kūne ir lengviau atliekame kasdieninius judesius ir buities darbus. Pavyzdžiui, galime aukštai iškelti rankas kabindamos užuolaidas, nusišveisti sau nugarą ar pasilenkti užsirišti batų.
Lankstumas taip pat reiškia, kad mūsų raumenys mažiau įsitempę ir sustabarėję, tad ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai jaučiamės geriau, ramiau. Juk streso metu raumenys yra įsitempę, sukietėję, tad kai didiname lankstumą – mažiname raumenų įtampą, labiau atsipalaiduojame.
Lankstumas taip pat reiškia mažiau nugaros problemų, mažesnius raumenų skausmus po fizinės veiklos, geresnę koordinaciją ir laikyseną, kraujotaką. Neretai net ir sakoma, žmogus jaunas tol, kol jis yra lankstus.
Lankstumo ir širdies sveikatos sąsajos
Claudia Welsh savo knygoje „Subalansuoti hormonai – subalansuotas gyvenimas“ rašo apie vieną mokslinį tyrimą, kuris susiejo lankstumą ir širdies sveikatą. Mokslininkai ištyrė 526 sveikus suaugusius 20-83 metų amžiaus asmenis. Dalyviai atliko kojų pirštų lietimo testą ir išmatavus tiksliomis matavimo priemonėmis buvo suskirstyti į didelio ir mažo lankstumo grupes pagal savo amžių ir lytį. Žmonėms iki 40 metų amžiaus nenustatyta jokių arterijų ir kūno lankstumo sąsajų, tačiau tyrimo dalyviams, kuriems buvo per 40 metų, tokia sąsaja jau aiškiai matėsi: lanksčios arterijos ir lankstus kūnas, standžios arterijos ir nelankstus kūnas. O standžios arterijos labai apkrauna širdį.
2008 m. Teksaso universitete Ostine atliekant nedidelį tyrimą buvo atsitiktinai nustatyta, kad žmonės, darantys tempimo pratimus, gali vos per 13 savaičių padidinti arterijų lankstumą 20 procentų. Taigi jei kūnas taps lankstesnis, kraujagyslėms nuo to bus tik geriau!
Lankstumas – kintanti savybė
Lankstumas apibūdinamas kaip viena iš sparčiausiai blogėjančių ir greičiausiai prarandamų fizinių savybių. Kita vertus, ši savybė gali būti nuolat kintanti. Lankstumas priklauso:
nuo genetikos (nors čia vieningos mokslininkų nuomonės nėra, bet yra teigiančių, kad vieni žmonės genetiškai lankstesni už kitus);
nuo lyties (moterys dėl hormoninių, anatominių skirtumų paprastai yra lankstesnės už vyrus);
nuo amžiaus (su metais lankstumas mažėja, tai viena greičiausiai prarandama kūno savybių palyginti pvz. su jėga ir ištverme);
nuo paros laiko (mažiausiai lanksčios esame ryte, tada lankstumas didėja, o vakarop – vėl mažėja);
oro temperatūros (kai šilta, raumenys tempiasi lengviau);
sausgyslių, sąnarių būklės, buvusių traumų;
gyvenimo būdo ir fizinio aktyvumo.
Gera žinia, kad lankstumą galima lavinti ir stiprinti. Kaip?
Ekspertai mini net kelis būdus, kaip kasdien, po truputį galima lavinti savo lankstumą arba bent jau jo neprarasti.
1. Pajauskite savo kūną
Pirmasis žingsnis siekiant padidinti savo lankstumą – kartas nuo karto pastebėti, kurios kūno vietos juda lengvai, o kurios – ne. Daug žmonių yra taip atitrūkę nuo savo kūno, kad nesuvokia, jog jiems trūksta lankstumo. Kuo labiau jausite savo kūną, tuo labiau norėsite pratempti labiausiai sustingusias vietas, pasirąžyti ir taip natūraliai didinti savo lankstumą.
2. Išlaikykite gerą laikyseną
Vienas iš efektyviausių būdų pagerinti lankstumą – sutelkti dėmesį į laikysenos gerinimą. Kai atliekate bet kokį judesį, kurio metu galva „išlindusi“ į priekį, o pečiai suapvalinti, pavyzdžiui, vairuojant, sėdint prie kompiuterio, raumenys atsiduria nenatūralioje padėtyje ir įsitempia. Tai galite ištaisyti tiesiog sėdėdamos tiesiau: jūsų ausys turi būti virš pečių, o pečiai - virš klubų.
3. Sėdėkite ant grindų
Kaip dažnai sėdite ant grindų? Tikriausiai nelabai dažnai, tačiau sėdėjimas ant grindų iš tikrųjų yra klubų, nugaros, kelių ir kulkšnių tempimas. Sėdėti ant grindų, pvz. žiūrint televizorių ar kalbant telefonu, galima įvairiose padėtyse: sukryžiavus kojas, ištiesus kojas, išskleidus kelius į šalis „drugelio“ forma, ant sulenktų kojų ar taip, kaip patogu. Ekspertai pataria taip sėdėti bent 15 minučių per dieną.
4. Tempkite ir stiprinkite
Tempimo pratimai – geras būdas lavinti savo lankstumą. Tačiau vis dėlto reiktų nepamiršti ir jėgos didinimo, bendro kūno stiprinimo. Lankstumas ir jėga turi būti simetriški vienas kitam. Tad kalanetika, kai mes ir stipriname, ir tempiame raumenis, tam puikiai tinka.
Būkime lanksčios – tiek fiziškai, tiek psichologiškai!
Parengta pagal forbes.com, Claudia Welsh, „Subalansuoti hormonai – subalansuotas gyvenimas“, Arnold G. Nelson, Jouko Kokkonen „Stretching Anatomy“. Paruošė Miglė Zaleckienė – ADITI kalanetikos trenerė, komunikacijos projektų vadovė, trijų dukrų mama
Fotografijos: Aistė Gustė Photography
留言