Jolanta Karpičienė

Jolanta šiuo metu veda:
Kalanetikos treniruotė

„Judesys – mano darbas. Sunkiai galiu save įsivaizduoti nuolat sėdinčią, dirbančią biure prie stalo. Kalanetika man it moteriškumo papildas – ji moko mylėti save tokią, kokia esi, būti su savimi čia ir dabar. Tai tartum šokis ir atsipalaidavimas, bet kartu sportas, kurio metu dirba visi kūno raumenys. Aišku, paprasta ir efektyvu“, – dalijasi ADITI kalanetikos vedančioji, kineziterapeutė, 2-jų mergaičių mama JOLANTA Karpičienė (beje, judesiu rimtus vyrus gydanti VRM reabilitacijos centre Trakuose).

Kas tave atvedė į kineziterapijos studijas?

„Mokydamasi mokykloje aš suvokiau, kad mano darbas turės būti susijęs su pagalba žmonėms. Bendrosios medicinos aš nenorėjau studijuoti, bet medicina mane traukė. Akys užkliuvo už kineziterapijos studijų aprašo. Žinoma, tai buvo viskas surašytą ant lapo. Pradėjusi studijuoti aš supratau, kad pasirinkau teisingą kelią.

Dėl šiuolaikinio sėslaus gyvenimo, pečių juostos, juosmens, sąnarių skausmai yra aktuali problema. Dažnai tai bandoma spręsti išgėrus tabletę nuo skausmo. Žmonės nustemba, kai tinkamai parinkta kineziterapijos programa gali jiems pagerinti gyvenimo kokybę.

Man patinka mano darbas. Jis nėra monotoniškas, nes visi pacientai yra skirtingi, negali žinoti su kokia problema pas tave kreipsis. Kiekvienas naujas atvejis tarsi iššūkis, kuris įkvepia mąstyti, kaip pasiekti geriausią rezultatą su konkrečiu pacientu. Mokausi ir toliau – važinėju į kursus, kad pasisemčiau naujų žinių ir galėčiau kuo efektyviau ir per trumpesnį laiką padėti žmogui.

Aš dirbu reabilitacijos centre, tad kiekvienas komandos narys turi didelę įtaką paciento gerėjančiai savijautai. Bet būna malonu girdėti, kai pacientai džiaugiasi, kad kineziterapija buvo tai, kad jiems labiausiai padėjo. Gera matyti jų šypsenas.“

Kaip atradai kalanetiką? Kuo ji tau ypatinga?

„Kalanetika į mano gyvenimą atėjo visai atsitiktinai. Prieš dar 2012 m. vienos televizijos laidos metu, pamačiau Aistės demonstruojamus kalanetikos pratimus, jie buvo visai kitokie nei esu įpratus. Jie mane labai sužavėjo savo aiškumu, paprastumu ir efektyvumu. Tada supratau, kad to man būtent ir reikia. Atėjus į Aistės vedamas treniruotes, kalanetikos magija mane galutinai užbūrė. Lėti judesiai, tartum šokis ir atsipalaidavimas, bet kartu sportas, kurio metu dirba visi kūno raumenys. Kalanetika man ne tik sportas kūnui, tai tartum moteriškumo mokykla. Ji moko mylėti save tokią, kokia esi, tai buvimas su savimi čia ir dabar.“

Mamos ir moters gyvenimas. Kaip suderinti ir „nepamesti“ savęs?

„Gimus dukroms ne vienerius metus aš save, kaip moterį buvau pamiršusi… Buvo tik šeima, vaikai, namai, besusikanti rutina. Prieš porą metų draugė man pasiūlė kartu lankyti Natalijos Balinskajos paskaitas. Tos paskaitos atvėrė man akis. Pykau ant saves, bet ir kartu norėjau verkti supratus, kaip netinkamai elgiausi su savo vyru. Po truputi pradėjau keisti savo elgiasį, mintis. Po truputį pradėjau eiti moteriškumo link. Vienoms moterims tai natūraliai pavyksta, o kitoms moteriškumo paslapčių tenka mokytis. Aš vis dar mokausi būti moterimi, mokausi save mylėti, puošti, rūpintis savimi. Skirti laiko sau…“