Gina Leškevičienė

Gina veda šiuos užsiėmimus:
Kalanetikos treniruotė
Kalanetika su mažyliais

„Mankšta moteriai, damai man visada asocijavosi su elegantiškumu ir ramiu savo kūno pajautimu. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad stabtelėjus ir valandai pamiršus visus rūpesčius, palepinus savo kūną judesiu, jis atsidekoja su kaupu – užplūsta energija, gera nuotaika, sutvirtėja kūnas, tampi kantresne mama..“, – dalijasi ADITI kalanetikos vedančioji, lizencijuota sporto trenerė, edukologė, dvejų berniukų mama Gina Leškevičienė.

„Nebijau sakyti, ką galvoju. Patinka dalintis patirtimi ir visada stengiuosi padėti, kam reikalinga pagalba. Mokyti ir įkvėpti kitus mokytis – tikriausiai yra mano pašaukimas. Gal todėl pasirinkau pedagogės specialybę ir įgijau edukologijos magistro laipsnį. Kalanetikos trenerės praktika yra labai artima mano specialybei. O studijų metu įgytas žinias apie didaktiką, pedagogiką, psichologiją teko prisiminti ir ruošiantis egzaminams kūno kultūros ir sporto veiklos licenzijai gauti. Manau, edukologijos studijos yra tobulas pagrindas kalanetikai, ir mano gyvenime šios dvi sritys eina koja kojon“.

Kaip Tu atradai kalanetiką?

„Kai 2009 m. pirmą kartą išgirdau apie kalanetiką, labai rūpėjo išbandyti. Susižavėjusi judesių grakštumu, tąkart tyliai svajodavau, kaip pati norėčiau vesti kalanetikos užsiėmimus. Vėliau mano mokytojai, bičiulei, įkvėpėjai Aistei įkūrus kalanetikos mokyklą ir pakvietus studijuoti šį meną, tąkart suabejojau, ar esu tam pasiruošusi. Kol dar po poros metų ši mintis įgavo formą. Ir įsisąmoninau, kad noriu mokyti ir skleisti tą judesio filosofiją kitoms moterims.

Kodėl kalanetika? Todėl, kad po jos užplūsta energija, lankstumo, grakštumo pojūtis. Kiekviena treniruotė yra pagal individualias galimybes, ramiai, nežalojant sąnarių, neapkraunant širdies darbo. Tai lėtų, plastiškų judesių eilė, panaši į šokį bei priverčianti dirbti vis kitus kūno raumenis. Man tai savotiškas poilsis, įprastos aplinkos pakeitimas, nuolatinis eksperimentavimas ir savo galimybių ribų plėtimas, tobula savijauta, gera nuotaika.”

Lengva ar sunku?

„Niekas nesako, kad mankšta turi būti lengva, ji turi būti saikingas iššūkis kiekvienam asmeniškai. Kalanetika man labai aristokratiška, moterys jos metu pasitempia, pakelia galvas aukštyn, kad nenukristų įsivaizduojamos karūnos. Ypač mamoms, kurios turi begalės reikalų, yra svarbu nepamiršti savęs..

Pradėti sportuoti dažnai reikia motyvacijos, kartais net prisivertimo, įpročio išsiugdymo, kantrybės. Gal dėl to ne visi mėgsta sportuoti… Kalanetika – ne sportas. Tai – gyvenimo būdas. Ar Jums patinka skirti laiko sau, gerai praleisti laiką? Kalanetika – tarytum susitikimas su drauge ar ramus atokvėpis nuolatiniame skubėjime.“

Laikas sau. Kodėl jis būtinas?

„Gimus vaikams, dažnai pasvajodavau apie ramų laiką šiltoje vonioje, prie arbatos puodelio ar su draugėmis ir t.t. Nepavalgiau? Nieko pavalgysiu vėliau. Nepalepinau odos kaukėmis? Nesvarbu, apsieisiu… Pasidariau arbatos ryte, o išgėriau vakare?.. Ir taip būna. O mankštos, masažai, makiažai, kaip čia pasakius… Čia iš temos „kas ir nebūtina“. Bet su laiku supranti, kad, vis dėlto, BŪTINA. Būtina ir privaloma. Vien tam, kad neapleistum meilės sau.

Kai prisilieti prie tos moteriškumo magijos – prisipildai tokios varančios energijos, kad užtenka jėgų visiems „mamiškiems“ darbams nuveikti. Svarbiausia, kad ta gera nuotaika pasidalini ne tik su namiškiais, bet ir su aplink esančiais žmonėmis. Ir vis tik norisi priminti seniai žinomą tiesą: tik save gerbiantis ir mylintis žmogus gali dalintis meile su kitais..“