Kodėl atostogos nesutampa su mano savijauta? Dėmesingumo (mindfulness) praktika

Vasara ritinėjas, saulės spindulių danguj daugiau nei įsivaizduoti galima – atrodo, ko daugiau mums, lietuvėms, trūksta. Tik imk ir džiaukis! Atostogauji ar planuoji atostogas. Tačiau kokiu rėžimu begyventumei, linkiu nepamiršti svarbiausio ir nepriklausomo nuo oro – kustelti savęs: Kaip gi aš išties jaučiuosi?

Aš pastebiu, kad mano pojūčiai viduje nebūtinai sutampa su savaitgaliu, atostogomis ar saule danguje. Visa tai gera ir laukiama, tik kirbantis jausmas viduje kirba nepriklausomai nuo oro temperatūros. Vidinis „aš“ gan įnoringas padaras – geros savijautos jis nori nuolat, ir nenuraminsi – palauk atostogų. Mažesnį ar didesnį maištą jis gali pakelt bet kada.

Ką tada daryti? Na, aš tai sau leidžiu ir papykti, ir nosį suraukti, ir paverkti. Kad jau tokia nuotaika išsipūtė kaip mielinis pyragas, atgal jos „nesugrūsi“, leidžiu ir jai pasirodyti pasauliui. Tik su metais kyla noras sumažinti tokių zonai tarp antakių grožio nepriduodančių situacijų kiekį. Keliu klausimą – kas man padėtų jaustis geriau, nes suprantu, kad problemų ir iššūkių aplink niekad netrūks.

Šiai dienai man labiausiai veikiantis požiūrio kampas sutilpo po Mindfulness antrašte. Juo vadinima ir psichologinis žmogaus fenomenas (savybė). Tai gebėjimas į dabarties situaciją pažvelgti be nuostatų, etikečių, vertinimo, be spaudimo žūtbūt pakeisti į geresnę („nes dabar yra blogai ir aš su tuo kovoju“). Tai paprastas atvirumas, nuoširdumas ir priėmimas visko, kas vyksta.

Kaip tai paversti natūralia reakcija į aplinką? Man padeda pasmalsavimas – o kaip gi veikia mūsų smegenys? O pasirodo, žmogų labai stipriai įtakoja išlikimo instinktai. Baimės ir troškimai yra jautriausi mūsų „mygtukai“. Jei tik pavyktų sumažinti jų jautrumą, tikrai reaguotumei švelniau, ramiau ir kitą kartą “mielinis emocijų pyragas“ nevirstų per kraštus…

Dažniau paklauskime savęs: Ko aš bijau? Ko ir kodėl taip trokštu? Ar tai tikra? Ar tai tikrai mano ir pagal mane?.. Beje, mūsų nerimas ir baimė tėra proto produktai, minčių apie praeitį ir apie ateitį netikros mozaikos. Dažniau pabūkime šiandienos akimirkoje. Apsidairykime už ką esame dėkingi. Daugelis mūsų vien už rankas ir kojas, savo sveikatą. Vaikus ir artimuosius šalia. Kažkodėl esam tokie greiti trokšti to ko nėra ir nepakankamai vertinti to kas šalia..

Meilės sau. Be vaidybos ir kaukių. Priimant visas savo puses, leidžiant tiek ašarai, tiek šypsenai gyventi laisvėje. Pripažįstant savo pažeidžiamumą, išlaisvinant vaikišką džiugesį, kūrybingumą ir tiesiog nuoširdų norą gyventi paprastą, nuoširdų gyvenimą. Aš tikiu, kad tai ir yra tikros to vidinio „aš“ atostogos…

Į Mindfulness praktiką: mankštą ir meditaciją kviečiu ketvirtadieniais, 18:15 val. Žr. plačiau ir registracija

Aistė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.